LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO DAINŲ ŠVENTĖ

 

 

Lietuva  - dainų šalis. Tokia ji laikoma nuo seno. Pirmieji metraščiai, dar neištarę Lietuvos vardo, bet paminėję baltų gentis, ir XIX-XX a. istoriniai šaltiniai, svetimšaliai keliauninkai ir savi atgimstančio tautinio sąjūdžio šviesuoliai atkreipė dėmesį į lietuvių tautos dainingumą bei jos gyvenimą nuolat palydinčios liaudies dainos grožį. Iki šiol tūkstantmetės dainos tebeskamba Lietuvos kaime, ir niekas kitas taip neperteikia lietuvio pasaulėjautos, kiek nostalgiško charakterio, subtilaus grožio ir gėrio suvokimo, kaip daina.

Nenuostabu, kad turime Dainų šventę. Ją simboliškai galima būtų prilyginti karūnai, telkiančiai ir vienijančiai visos šalies kuriančius žmones – dainininkus, šokėjus, instrumentinės muzikos atlikėjus, liaudies meistrus, aktorius, kompozitorius, rašytojus, choreografus, dailininkus, režisierius - mėgėjus ir profesionalius menininkus. Įžvelgiama ir Dainų šventės bei senųjų Graikijos olimpinių žaidynių dvasios, didingumo, masto paralelė.

Pirmoji  Dainų šventė surengta 1924 m. Kaune, kur susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Per 85 metus ji išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį.

Dainų šventė Lietuvoje surengiama kas ketveri metai. Jos programą sudaro pamatinės dalys – Folkloro diena, kurioje visa geografine ir žanrine įvairove išsiskleidžia tradicinė kultūra, Ansamblių vakaras, teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena – jos pagrindas profesionalių choreografų sukurtos ir didelėje aikštėje gražiausius raštus išrašančios šokių kompozicijos ir Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti per 15 tūkstančių dainininkų, atliekančių harmonizuotas liaudies dainas, lietuvių profesionaliosios muzikos aukso fondo ir šiuolaikinių autorių vokalinę muziką. Išskirtinė jos ypatybė – dainavimas a cappella. Šventės programą papildo Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento - Kanklių popietė, pučiamųjų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, šventės dalyvių eitynės. Ji nuolat atsinaujina.

Lietuvos, drauge su kaimyninių Baltijos šalių – Estijos, Latvijos, Dainų švenčių tradicija nuo 2003 metų tapo UNESCO pripažinta Pasaulio nematerialiosios kutūros paveldo vertybe.

Dainų šventė “Amžių sutartinė” yra 18-oji. Ji – neeilinė, nes, kaip visuotiniausia nacionalinės kultūros išraiška, pasirinkta svarbiausiu Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo akcentu. Šventės pavadinimas atspindi prigimtinį lietuvių tautos darnos jausmą – žmonių tarpusavyje ir su juos supančia aplinka, gamta, - kuris bene tobuliausiai įsikūnijo senosiose unikaliose lietuvių polifoninėse giesmėse – sutartinėse, kaip ir gebėjimą sutarti, kuris gelbėjo ją pačiuose sudėtingiausiuose valstybės istorijos skersvėjuose.

Liepos 1–6 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiančiuose šventės renginiuose dalyvaus per 40 tūkstančių žmonių. Ji prasidės profesionaliosios kūrybos renginių ciklu, kuris simboliškai atkuria  Lietuvos kelią nuo senosios baltiškosios iki šiuolaikinės vakarietiškosios kultūros. Folkloro diena skirta įvairialypei Žemės semantikai. Ansamblių vakaras ir Šokių diena atskleidžia ciklinio ir istorinio laiko tėkmę. Parengtos Moksleivių dainų dienos, modernizuoto folkloro, teatrų ir kitos naujos programos.

Šventės kulminacija – Dainų diena. Didžiulėje, specialiai pastatytoje Vingio parko estradoje 18 tūkstančių dalyvių dainuos gražiausias buvusių Dainų švenčių dainas ir naujus Tūkstantmečiui skirtus kūrinius.

Dalyvauti Dainų šventėje – didelis kiekvieno žmogaus, puoselėjančio nacionalinę kultūrą troškimas.  Per šventę  atsiskleidžia šalies esmė –  dalyviai pasipuošia tautiniais rūbais, juos vienija  daina ir šokis, pasididžiavimas savo valstybe. Nenusakomą emocinio bendrumo jausmą drauge su dalyviais išgyvena ir dešimteriopai daugiau į renginius skubančių, žiniasklaidos kanalais ją stebinčių žiūrovų – kone visa Lietuva.

 

                                                                                                    Lietuvos liaudies kultūros centras