Kandidatė į Lietuvos prezidentus

 

Komisarė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad kandidatuoja į Lietuvos prezidentus. Sąjunginio biudžeto sargė palieka Briuselį, siekdama savo kraštą išvesti iš krizės.

 Nors Briuselyje atstovauja vos trijų milijonų Lietuvai, yra viena populiariausių ir ryškiausių sąjungos komisarių. Už tai gali būti dėkinga savo postui, – atsako už ES biudžetą, – ir savo stiliui. Susikaupusi ties užduotimi, greit priima sprendimus ir sako tiesiai, ko nori, nemėgsta užuominų. – Pažįsta sąjunginius mechanizmus, turi plačius neformalius kontaktus, žvelgia į pasaulį be išankstos. Tai didžiulis koziris prezidentei tokios nedidelės valstybės, – sako eurodeputatas Janusz Lewandowski, mat puikiausiai ją pažįsta iš derybų dėl sąjunginio biudžeto, derybų, kurių metu atstovavo Europos Parlamentui. – Dalia Grybauskaitė turi duomenų vaidinti Sąjungoje tiek pat svarbų vaidmenį, kaip ir Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker.

 Žurnalistai mėgsta Grybauskaitę už aštrius žodžius. Iki šiandien Briuselyje minimas jos sankirtis su Britanijos užsienio reikalų ministru Jacku Strawu (Džeku Strevu), kai buvo nustatomas biudžetas 2007-2013 metams. Susiėmė, žinoma, dėl pinigų, pirmiausia kuluaruose, o vėliau prie visų bendroje spaudos konferencijoje. Grybauskaitė kritikavo britų požiūrį, nes tie ketino karpyti sąjungines išlaidas iki minimumo, taigi kartu ir lėšas naujoms valstybėms-narėms. Ir visiškai nenorėjo jie kalbėti dėl britų išsižadėjimo turėti nario mokesčio nuolaidą į sąjunginę kasą. Kai skaičių argumentai nepadėjo, lietuvė perspėjo ūgiu žemesnį Strawą, kad turinti juodą karatė diržą.

Savo startą į prezidentų rinkimus paskelbė ji vasario 26 dieną (rinkimai vyks gegužę). Lietuvoje vadinama geležine dama ilgai delsė apsispręsti, nors reitingais stačia galva lenkia visus šalies politikus, tarp jų ir pasitraukiantį Valdą Adamkų. Tai fenomenas, turint omeny, kad Grybauskaitė yra nepartinė, ir jau ketveri metai daugumą laiko praleidžia Briuselyje. Ir nors tapo komisare, niekuomet nesiliovė domėjusis krašto politika, negailėdama kritikos Algirdo Brazausko socialdemokratinei vyriausybei, nors šis pasiūlė ją į Briuselio postą. Peikė silpnai Lietuvoje išnaudojamus sąjunginius fondus ir ekonominių reformų stoką.

Galutinai kandidatuoti apsisprendė tiktai sausį, kai į Vilniaus gatves išėjo 7 tūkstančiai žmonių, bandydami protestuoti prieš naujos krikščionių-demokratų vyriausybės antikrizinius veiksmus. Kilo riaušės ir 11 žmonių buvo sužeistų. Jos kandidatūrą jau viešai parėmė dabartinis premjeras Andrius Kubilius, bet Grybauskaitė apsidraudė, kad startuoja kaip nepriklausoma kandidatė ir rinkimų kampanijoje atmes politikų ar politinių partijų paramą. Todėl formaliai turi dar surinkti per 20 tūkstančių parašų, bet neturėtų jai būti čia jokių problemų, nes vos apsisprendus jos reitingai dar labiau pakilo.

 

70 proc. lietuvių sakosi, norėtų už ją balsuoti. Jeigu tai pasitvirtintų, rinkimus ji laimėtų jau pirmame rate. Autoritetą išsiugdė tais laikais, kuomet buvo finansų ministrė (2001-2004) ir 1998 metais išvedė Lietuvos ūkį į tiesią liniją po krizės Rusijoje. – Jau tuomet įrodė, kad yra gera ekonomistė, kad geba vadovauti administracijai. Dabar turi įrodyti, kad yra ir gera politikė, – sako prof. Kęstutis Girnius iš Politinių mokslų instituto Vilniuje. – Tai žmogus krizių metui. Nesikrato atsakomybės. Nori įvesdinti Lietuvą į naujoviško europietiško ūkio klubą ir veikiausiai pradės nuo euro zonos, – priduria Europos Komisijos narys Robert Sołtyk, kuris daugiau nei metus buvo Grybauskaitės rėmėjas Briuselyje. Jeigu ji išloš, patvirtins moterų stiprų vaidmenį Pabaltijo kraštų politikoje, tapusi antra po latvės Vairės Vikės-Freibergos ponia prezidente.

Sako, esanti ji nepaprastai darbšti, reikli pati sau ir darbuotojams. Jos stalelis niekuomet nėra užverstas popieriais. Darbą pradeda pirma iš visų komisarų, Komisijos būstinėje prie Schumano apskritos aikštės yra kasdien prieš ryto septintą. Skirtingai, negu visi kolegos, į darbą atvažiuoja pati, kad taip anksti nevargintų vairuotojo. Be to, žavisi vairuoti ir pati leidžiasi automobiliu iš Briuselio į Vilnių. Nemėgsta prabangos. Viena ponia komisarė prasitarė kitados, kad Dalia apsiperka žaibiškai: įžengia į parduotuvę, matuojasi kostiumėliu, ir jei tinka, iš karto perka įvairių spalvų penkis, kad ilgai šitai nerūpėtų.

Kuomet jau pagarsėjusi finansų ministrė 2004 metais Grybauskaitė atėjo į José Barroso vadovaujamą Europos Komisiją, iš karto apsidraudė, kad tas nesitikėtų iš jos sulaukti sąjunginės kasos buhalterės, nes jinai savo misiją ketina traktuoti politiškai. Išėjo iš prielaidos, kad sąjunginis biudžetas turi atspindėti sąjungines ambicijas: “ES biudžetas privalo būti gyvas organizmas. Jeigu šiandien turime naujus iššūkius, o vis dar mokame algas už idėjas, gimusias jau prieš trisdešimt metų, tai koks tas biudžetas? Privalome jį apvalyti nuo mūsų politikų, jeigu matome, kad jos neveiksmingos, ir geriau būtų jas finansuoti nacionaliniu lygmeniu”, – kalbėjo neseniai PAP (Lenkijos spaudos agentūra) skirtoje interviu.

Tačiau savo planų neįvykdė. 2008 metams suplanuotą didelę ES biudžeto reformą Barroso liepė jai perstumti į lengvesnius laikus po vis dar netikro Lizbonos traktato ratifikavimo. Čia pat prieš išeidama iš Komisijos atostogų ir mesdamasi į sūkurius prezidentinės kampanijos, kuri prasidės balandžio 16, suspės vis tik paskelbti vadinamą Baltąją Knygą, kuri sudarys pagrindą diskusijai dėl naujo daugiamečio ES biudžeto iki 2013 metų. Kaip teigia Barroso aplinka, pirmininkas labai ją vertina ir turėjęs net jai pasiūlyti pasilikti Komisijoje antrai kadencijai.

Kartą Grybauskaitė pasiūlė votum separatum visos Komisijos požiūriui, kai 2006 m. ekonomikos ir valiutų komisaras Joaquin Almunia atsisakė įsileisti Lietuvą į euro zoną, kadangi ta 0,1 proc. peršoko leistiną infliaciją. Siuntė protesto laiškus ponui Bornoso, o to meto Lietuvos finansų ministrą Zigmantą Balčytį apkaltino neturėjimu aiškaus kovos su infliacija plano, veikiausiai dėl ko jį jau kitą dieną atstatydinta. Jeigu tuomet Lietuva būtų patekusi į eurolandą, būtų turėję tai stabilizuojančią padėtį visiems trims Pabaltijo kraštams.

 

Grybauskaitė pažįsta Lenkiją, jaučia lenkų temperamentą. Reguliariai dalyvauja Ekonominiame forume Krinicoje, už ekonominių reformų sėkmingą diegimą yra ji pirma užsienietė, apdovanota prestižine Wladyslawo Grabinskio premija, kurią skiria Lenkijos darbdavių organizacija Lewiatan. Gimusi Vilniuje Grybauskaitė gerai supranta lenkų kalbą, ir būtų antroji po Vytauto Landsbergio prezidentė, kalbanti lenkų kalba.

Todėl turi šansų, kad ją rems ir lenkų tautinė mažuma. Populiarioje satyrinėje privačios LNK televizijos programoje Grybauskaitė yra vadinama ponia Grzybowska. – Bet tegu nekyla iliuzijų, – išlygsta lenkų diplomatas Briuselyje, – Grybauskaitė yra lietuvių politikė ir tęs tautinių mažumų, taigi ir lenkų mažumos, atžvilgiu politiką, dėl kurios skundžiamasi dėl apsunkinimų rašyti pavardes lenkiškais ženklais. Tačiau kaip komisarė lietuvė sudarė sąlygas ją pažinti, kad ji esanti naujų Europos Sąjungoje valstybių stiprios sandraugos šalininkė, dėl ko galima tikėtis gero bendradarbiavimo su Varšuva būsimose derybose. – Kreipia ji kursą į Europos Sąjungą, tačiau niekuomet neieškojo barnių su Rusija ar lenkais. Yra nuosekli priešininkė nacionalistinių tendencijų ir populizmo, – vertina ją Soltyk.

Pagal Lietuvos konstituciją prezidentas drauge su vyriausybe rikiuoja užsienio politiką. Daug kas priklauso nuo jo asmenybės. Praktiškai į viršūnių pasitarimus atvažiuodavo prezidentas Adamkus. Be to, prezidentas atsakingas už specialias tarnybas, nominuoja teisėjus ir, taip kaip Lenkijoje, turi veto teisę dėl Lietuvos Seimo įstatymų.

Tuo tarpu sunku pramatyti, kas bus jos svarbiausias varžovas kovoje už prezidento įstaigą. Priešininkai bandys prikišti jai jos praeitį komunistų partijoje. Grybauskaitė karjerą pradėjo dar buvusioje sovietinėje respublikoje, baigė studijas Leningrado universiteto Politinės ekonomikos fakultete, o vėliau mokė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kur dėstė marksizmą-leninizmą. Nuo 1991 dirbo jau Nepriklausomos Lietuvos vyriausybinėse struktūrose, tarp kita ko JAV, Briuselio ambasadose ir finansų šakoje.

Nors Grybauskaitė yra taip labai populiari, mažai ką žinome apie jos privatų gyvenimą. Yra žinoma, kad neturi ji vyro nei vaikų. (...) Kaip kalba jos aplinkos žmonės, Dalia Grybauskaitė yra tiesiog susižiedavusi su darbu. Jeigu laimės rinkimus, nebus pieštinė prezidentė, kuri tenkinsis orderių dalijimu. Tai stipri kandidatūra į Europą atvertos Lietuvos naudai.

"Polityka" nr 12 (2697), 2009 m. kovo 21 d.

Inga Czerny iš Briuselio

Autorė yra PAP korespondentė Briuselyje

© Vertimas iš lenkų kalbos

www.punskas.pl

Draudžiama punskas.pl paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti šaltinį.