Įmintos tūkstantmečio mįslės

Š. m. vasario 27 d. Kauno savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vyko dr. Leto Palmaičio knygos „Įmintos tūkstantmečio mįslės“, skirtos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, sutiktuvės. (Knygą išleido Kauno „Kalendoriaus“ leidykla.) Tame pačiame renginyje pristatyta ir Kauno arkivyskupijos muziejaus išleista naujausia menotyrininkės dr. Laimos Šinkūnaitės gausiai iliustruota knyga „Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose“ (žr. straipsnį „Šv. Brunonas Pažaislio freskose“). Šių knygų, skirtų šv. Brunono misijai Lietuvoje, sutiktuvėse dalyvavo jų autoriai, leidėjai, Jotvingių kryžiaus riterių ordino nariai ir jų Didysis magistras Artūras Daujotis Rukas, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojai, Punsko „Aušros“ leidyklos atstovai ir kt.

 

 ***

Apie Brunono žuvimo vietą pasakojama pasaulio literatūroje daug ir įvairiai. Dr. L. Palmaitis pateikia visai naują ir netikėtą Brunono misijos kryptį – ne į pietus (kaip iki šiol daugelio manyta), bet į šiaurę. Jis daugybę metų tyrinėdamas buvusią Prūsą (Prūsiją) nustatė, kad vardas Rusia kilęs nuo Rusos (Rusnės) upės ir reiškė kraštą tarp Rusnės, Nemunyno ir Kuršių. Anot kalbininko, būtent šią vietovę, vadintą Rusia, 1009 m. pasiekė šv. Brunonas, sekdamas savo pirmtako šv. Adalberto pėdsakais. Jis turbūt plaukęs sąsiauriu iš Baltijos jūros į Kuršių marių pietvakarius, o pasiekęs žemyną leidosi gilyn, plaukdamas Nemunu. Kalbininkas stengiasi įrodyti, kad Nautimeris (Nethimer) ir Sebeda (Zebeden) – tai skandinavų karybą ir kultūrą perėmę skalviai (vakarų baltai), kurie varžėsi su lietuviais dėl žemių į šiaurę nuo Nemuno.

„Apytikrė vieta, kurioje buvo nužudytas šv. Brunonas Bonifacas, – rašo dr. L. Palmaitis, – yra Alsos ir Mituvos santakoje. Čia, Mituvos senvagėje, būta kapinių. Pietrytinėje jų dalyje stovi maža koplytėlė – ji pastatyta dabartinių piktadarių sudegintos medinės bažnytėlės vietoje. Šalia jos tebestovi apdegęs nuo gaisro ąžuolas, o šiauriau – šventu vadinamas slėnis, kur dabar švenčiamos gegužinės. Čia pat teka Alsa, į kurią buvo įmesta nužudytojo šv. Brunono Bonifaco galva. Nesudegęs per bažnytėlės gaisrą ąžuolas yra tarsi tiesos apie šventojo Brunono mirties vietą liudytojas“.

Iš kairės: JKRO Didysis magistras Artūras Daujotis Rukas, dr. Laimos Šinkūnaitės ir dr. Letas Palmaitis

Pagrindinės dr. Leto Palmaičio tezės:

1.      Šv. Brunonas Bonifacas nužudytas šiauriniame Mituvos krašte prie dabartinių Antrųjų Palsių, apie 100 m nuo Alsos įtekėjimo į Mituvą.

2.      Alstros upėvardis, minimas „Šv. Brunono gyvenimo ir kankinystės istorijoje“, atsirado perdirbus originalų baltišką upėvardį Alsa.

3.      Šv. Brunonas 1009 m. nebuvo nužudytas lietuvių. Jo veiklos vieta yra prie buvusio Dainių ežero (dabar pelkės Jurbarko apylinkėje), tuometinės skalviškos Rusios teritorijoje.

4.      Misionierius žuvo Lietuvoje, Nautimerio (Nethimer) brolio Sebedos (Zebeden) valdose.

5.      Šv. Brunoną nužudė Sebedos (Zebeden) kariai rusai (skalviai).

 

Sigitas Birgelis
www.punskas.pl
 

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..