Kovok ir laimėsi

 

 

Išsiruošę kelionėn į mūsų jau niekuo nebestebinančias ES šalis (nekalbant apie kitas „egzotiškas“ valstybes), Lietuvos piliečiai rizikuoja tapti sukčių aukomis. Kaip tokiu atveju elgtis – numoti į tai ranka, ar vis dėlto ieškoti teisybės? Juozas Barisa į bėdą pateko, kai nutarė aplankyti Austrijoje, Zalcburge gyvenančią savo dukrą.  „Dvejus metus nemačiau savo dukters, tad, nors jau metai slegia pečius, išsiruošiau į tolimą kelionę“, - pasakojo J. Barisa.  Šių metų vasarį 80-metį švęsiantis rokiškietis sakė savo istoriją norėjęs  papasakoti viename kaimui skirtame šalies laikraštyje, nes ji skaudi ne tik jam  asmeniškai , bet ir pamokanti kitus, tačiau laikraščio vadovų tai nesudomino.

 

Nakties košmaras

 J. Barisa pasakojo, jog tai, ką jis, grįždamas iš Zalcburgo, patyrė Lenkijoje jam ligi šiol primena košmarą. „Bilietą man dukra  nupirko iš Zalcburgo iki Vilniaus, tačiau Varšuvoje, centrinėje stotyje, turėjau persėsti į autobusą, - rašė laiške J. Barisa. – Taip buvo nurodyta važiavimo plane.

 

Iš Zalcburgo išvykau 2008-ųjų gegužės 28 dieną, 11 val., Varšuvoje turėjau būti 22 val. 15 min., tačiau traukinys vėlavo 20 min., todėl atsirado keblumų susirasti autobusą. Po nervingų klajonių jį suradau, tačiau dvi autobusą išlydinčios damos manęs į jį  neįleido tvirtindamos, kad mano turimas autobuso bilietas negalioja. Iki autobuso išvykimo buvo likusios penkios minutės. Man liepė eiti į kasą pirkti bilieto. Tuomet man padėti pasisiūlė vienas iš autobuso vairuotojų.

Nuėjome į kasą, tačiau bilieto už eurus man nepardavė – liepė pasikeisti į zlotus“.

 

Sukčių pinklės

Garbaus amžiaus lietuvis pasakojo, jog tą naktį jis pasijuto lyg būtų vėl papuolęs į sovietinių manipuliatorių rankas. „Ant suolo guli bomžai. Vienuolikta valanda nakties. Valiutos keitykla – staliukas, prie kurio sėdi dvi damos. Mažojoje piniginėje turėjau 20 eurų. Jos pasakė, kad bilietui tiek per mažai. Iš kišenės išsitraukiau kitą piniginę, kurioje buvo daugiau pinigų ir dokumentai“, - pasakojo J. Barisa. Pasak jo, jis padaręs klaidą – iš piniginės ištraukė ne 10, o 100 eurų, kurių keisti nenorėjęs.

„Matyt, tuo metu piniginę su dokumentais buvau padėjęs ant stalo. Man pasakė, jog dabar tikrai pinigų užteks, ir tarsi čigonės kortas ant stalo paskleidė zlotus. Tuos zlotus gana meistriškai susišlavė mane lydėjęs vairuotojas ir greitai nuskubėjo į kitą kasą pirkti bilietą. Aš vos spėjau bėgti iš paskos. Buvo keista, kad, paėmęs pinigus, vairuotojas jais keistai pamosavo mano panosėje“, - sakė J. Barisa.

Pasak senolio, už 30 eurų jis gavo 76 zlotus, tačiau negavo jokio tai patvirtinančio dokumento. Jam įlipus į autobusą po kelių minučių jis pasigedo piniginės, kurioje buvo 200 eurų ir 100 litų, Hansa banko kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimas bei pažymėjimas, kad nešioja širdies stimuliatorių.

„Pasakiau vairuotojui, kad dingo visi dokumentai. Tada jis sustabdė autobusą, uždegė šviesas, pats apieškojo mano sėdynę, kažkam skambino telefonu... Pažadėjo grįžęs į Varšuvą viską išsiaiškinti... Deja, viskas tuo ir baigėsi“, - apgailestavo J. Barisa.

 Tėvynėje – valdininkų abejingumas

Grįžęs į Vilnių J. Barisa kreipėsi į Naujininkų policijos skyrių. Tačiau čia jį siuntinėjo iš vieno kabineto  į kitą, kol galiausiai  liepė važiuoti į Varšuvą ir ten aiškintis.

Negalėdamas susitaikyti su tokia neteisybe, J. Barisa nuvyko ir į Lenkijos ambasadą, kur susitiko su jos konsulu, parodė jam Zalcburge pirktąjį bilietą kelionei į Vilnių ir paklausė, ar jis galiojo iki Vilniaus. „Taip“, - atsakęs konsulas ir pataręs kreiptis į Lietuvos ambasadą Varšuvoje. Pinigai, anot jo, esą turi būti grąžinti.

 Laiškas pateko į Seimo nario rankas

 Šia istorija susidomėjo Seimo narys, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Jis nedelsdamas kreipėsi į  Lenkijos Respublikos nepaprastąjį  ir įgaliotąjį  Ambasadorių Lietuvos Respublikoje Janušą Skolimovskį, kuriam persiuntė J. Barisos laišką prašydamas, kad atitinkamos Lenkijos tarnybos atliktų reikalingus tyrimus nustatant asmenis, dėl kurių kaltės lietuvis buvo priverstas už jau apmokėtą bilietą mokėti antrą kartą, bei padėtų atgauti nukentėjusiajam pavogtus dokumentus.

„Tikėtina, kad tai ne vienintelis atvejis, kai Lietuvos Respublikos piliečiai nukenčia Varšuvos centrinėje stotyje“, - sakė S. Pečeliūnas.

 Įprastas atsirašinėjimas

 Įdomus Lenkijos Respublikos Ambasadoriaus Lietuvoje Janušo Skolimovskio raštas Lietuvos Respublikos Seimo nariui S. Pečeliūnui:

„Atsakydamas į Jūsų raštą maloniai pranešu, kad atidžiai perskaičiau pono Juozo Barisos laišką. Aprašyti jame įvykiai liudija verčiau apie kitą situaciją, Lenkai norėjo padėti ponui Barisai, o dėl pareiškėjo patirto streso dėl pinigų ir dokumentų dingimo, apie juos laiške atsiliepiama neigiamai“... Anot Ambasadoriaus, jam belieka tikėtis, kad J. Barisa kitose savo kelionėse nesusidurs su panašiais atsitikimais...

 Kaltas pats J. Barisa?

 Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Varšuvoje iš pradžių elgėsi biurokratiškai ir nepasistengė išsiaiškinti tikrosios situacijos – laiške J. Barisai buvo pasiūlyta kreiptis į Lenkijos kompaniją  PKP Intercity, kuri atliko pervežimą per jos teritoriją, ir pateikti skundą.

„Taip pat norime Jus informuoti, kad patarimuose keliaujantiems, kurie skelbiami Lietuvos užsienio reikalų ministerijos bei LR Generalinio  konsulato Varšuvoje interneto svetainėse, yra akcentuojama, kad reikia būti ypatingai atsargiems tokiose susibūrimo vietose, kaip turgūs, autobusų ir traukinių stotys ir pan., ypatingai saugoti savo dokumentus ir asmeninius daiktus, vengti atsitiktinių pažinčių.“

 Skundui laiko buvo nedaug

  Seimo narys S. Pečeliūnas pasakojo, jog, gavęs J. Barisos įgaliojimus spręsti jo bėdą, jis tam turėjo labai mažai laiko: „Reikėjo skubiai į lenkų kalbą išversti visus dokumentus bei pristatyti juos į Varšuvą, todėl teko pasinaudoti skubiuoju paštu“.

Ir tik po šio skundo sukruto atitinkamos tarnybos Lenkijoje. Pasak Seimo nario S. Pečeliūno, paprastam mūsų šalies piliečiui, patekusiam į panašią bėdą užsienyje, rasti teisybę nėra lengva. J. Barisos atvejis nėra vienintelis, tačiau realios pagalbos nukentėjusiems nelabai kas skuba suteikti,net ir mūsų šalies  ambasados, kurioms privalu tuo pasirūpinti.

 Patarimas – būkite budrūs

 Moralinę ir materialinęs skriaudą patyręs lietuvis sako šiandien kiek lengviau atsikvėpęs – neseniai Austrijos kompanija OBB, pardavusi J. Barisai bilietą, grąžino jam pinigus, pervedusi juos  į jo asmeninę sąskaitą. Dėl to  pasistengė Lenkijos kompanija PKP Intercity kompanija, persiuntusi S. Pečeliūno skundą austrams.

„Neseniai man paštu grąžino ir  visus dokumentus. Kas juos pavogė, tebelieka mįslė...  Norėčiau patarti kitiems keliaujantiems  - būkite budrūs“, - sakė J. Barisa, pridurdamas, jog jam ne  finansiniai nuostoliai buvo skaudžiausia, o patirta neteisybė. Bet svarbiausia šioje istorijoje yra tai, jog, pasirodo, pilietiškai elgiantis ir nenuleidžiant rankų teisybę vis dėlto galima atstatyti.

 

 Jurgis Pekarskis 

Buvęs tremtinys, Laisvės kovų dalyvis

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..