Krizė (sen. graik. krisis – posūkio vieta) yra sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui.

 

Sigitas BIRGELIS

Krizė. Kas ji?

 

Lenkų zlotas krenta strimagalviais. Jis, per ne visus du mėnesius praradęs 40-50 proc. vertės kitų šalių valiutos atžvilgiu, ir toliau nenumaldomai krenta. Zloto nuosmukio padariniai Lenkijos valstybei ir jos gyventojams ir teigiami, ir neigiami, bet šių reiškinių dėl vietos stokos straipsnyje nenagrinėsiu.

Marijampolės kelionių agentūra „Jotva“ savo klientams siūlo užsienio kelionę už 25 Lt. Žinoma, ne į egzotiškus kraštus, kaip prieš gerą pusmetį buvę, bet į Suvalkų parduotuves. Lenkijos parduotuvėse padaugėjo pirkėjų iš Lietuvos. Vieni vietos gyventojai piktinasi, kad ateiviai jiems išperka prekes, kad dėl jų maisto kainos auga, kiti džiaugiasi didėjančia apyvarta. O kol kas Lietuvos pasienio gyventojai šturmuoja Suvalkų parduotuves, nes kam permokėti savo šaly, jei kaimynystėje galima nusipirkti pigiau. Pagrindiniai Lietuvos gyventojų antplūdžio srautai aplenkia Punsko ir Seinų krašto parduotuves.

– Nežinau, kaip yra Seinuose, bet Punske apyvarta, palyginti su buvusia prieš metus, yra panaši, – teigia parduotuvės „Valdi“ savininkas Valdas Krakauskas. – Nežinau, gal vietos gyventojai išleidžia mažiau pinigų, bet apyvartą kompensuoja pirkėjai iš Lietuvos.

Lietuvos pasienio gyventojai atvyksta į Punską Kreivėnų-Alksnėnų keliu. Tie, kurie kerta valstybinę sieną per Budziską, važiuoja į Suvalkus, kur, žinoma, daugiau parduotuvių ir pasirinkimas didesnis.

***

Žmogus, eidamas apsipirkti, nesusimąsto, kokiais dėsniais vadovaujasi pasaulio ūkis, kaip veikia nematoma laisvosios rinkos ranka, kodėl vyksta infliacija, defliacija, pakilimas, nuosmukis, kodėl ateina ekonominė krizė.

Ekonominė krizė pagal tam tikras teorijas yra neišvengiama ekonominio ciklo dalis. Pasaulio ūkis plėtojasi cikliškai. Pakilimas seka nuosmukį, nuosmukis – pakilimą. Nematomos rinkos karuselė sukasi. Jei pakilimas užsibūna ilgiau, ateina nauji investuotojai, biržą papildo naujos pinigų kvotos. Tai didina pakilimą. Kai pakilimas trunka ilgai, susidaro tikroviško augimo įspūdis. Deja, tada rinkoje pradeda vykti nepastebimi procesai: atsiranda dirbtinis kapitalas, kuris lyg spekuliacinis muilo burbulas kažkada sprogs, biržą užlieja abejotinos vertės vertybiniai popieriai. Investuotojai, džiaugdamiesi nuošimčiais, nepastebi artėjančios audros. Kai atsiranda pirmieji požymiai, neretai būna vėlu. Kiekvienas mano: palauksiu, gal akcijos pakils. O jos tik krenta, krenta, krenta. Pasaulinė rinka yra sunkiai nuspėjamas reiškinys, kurio nesupranta net ir ekonomikos galvos.

Pasaulinę biržą galima palyginti su vandenynu, kuriame plūduriuoja ir žuvytės (smulkūs investuotojai), ir rykliai (spekuliantai), ir banginiai (šio pasaulio finansiniai galiūnai). Birža panaši ir į piramidę, kuri pastatyta ant masių psichologijos grunto. Kol norinčiųjų patekti į piramidę yra daug, visi, kas to pageidauja, gali iš jos pasitraukti ir realizuoti savo pelną. Bet kai piramidėje pritrūksta naujų žaidėjų, akcijos krenta, nes daug vienu metu nori pasitraukti iš biržos. Masė yra nenuspėjama, ji nesivadovauja racionaliais principais, bet emocijomis.

 Didžioji depresija

 Pranašaujama, kad krizė užsitęs 2-3 metus. Lenkijos finansų ministras Jan Vincent Rostowski prabėgomis užsiminė apie 6-7 metus. Nieks nebando nuspėti, kokie bus jos padariniai pasauliui. Dabartinė krizė lyginama su 1929–1933 metais vykusia pasauline Didžiąja ekonomine krize, ekonominėje literatūroje vadinama Didžiąja depresija.

Anuomet, kaip ir dabar, krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juodąjį ketvirtadienį, 1929 m. spalio 24 d., Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite nukrito akcijų kainos. Nuosmukis sujudino visą pasaulį apėmusią bankrotų ir įsiskolinimų virtinę. Bankrutavo viena įmonė po kitos, uždarinėjamos buvo gamyklos, milijonai žmonių neteko darbo. JAV, Lenkijoje ir kitose šalyse pramonės produkcija sumažėjo pusiau. JAV BVP sumažėjo - 32,6 proc. Žmonės pirko tik būtiniausias prekes. Tai dar labiau sunkino ūkio padėtį. Netrukus pradėjo kristi gaminių kainos, bet algos nesikeitė. Po metų pradėjo mažėti žmonių atlyginimai. Žemiausiu Didžiosios depresijos tašku laikytinas 1933 m. kovas. Krizė siautėjo viso pasaulio miestuose, daugelyje šalių sustojo statybos, investicijos, sunkioji pramonė. Dėl sumažėjusio vartojimo nukentėjo kasyklos, miško pramonė, žemės ūkis, nes maisto produktų kainos krito per 60%. Prasidėjo didžiulė defliacija. Krizę ne taip labai pajuto mažiau išsivysčiusios agrarinės valstybės, kaip antai Lenkija ir Lietuva. Dėl žinomų priežasčių krizė beveik aplenkė Sovietų Sąjungą. Ekonomistai sutaria, kad Didžiąją depresiją sukėlė devynerius metus trukęs spartus, bet nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka. Po Pirmojo pasaulio karo žmonės tikėjo nauja era. Kai kurių įmonių indeksai padidėjo 6 kartus. Intensyviai augo akcijų rinkos, žmonės nebijojo investuoti, drąsiai naudojosi paskolomis, kurias jiems be atodairos teikė bankai. Vienu metu pakilimo burbulas neatlaikė ir sprogo. Per kelerius krizės metus akcijų indeksai neteko 89 procentų vertės. Pirmosios prošvaistės pasireiškė 1933 metais, kai akcijos pradėjo kilti. Po 1933-iųjų augdavo kasmet po 30 procentų, bet prieš krizę buvęs lygis pasiektas tik 1954 metais. Sunki ūkio padėtis padėjo Vokietijoje įsigalėti naciams, kilo Antrasis pasaulinis karas.

 Kokia galima mūsų krizės pabaiga?

 Kiek laiko užsitęs dabartinė ekonominė krizė, priklausysią nuo pasaulio ekonomikos lokomotyvo – Jungtinių Amerikos Valstijų – ekonominės padėties, tad verta pasvarstyti, kas kamuoja dabartinę JAV ekonomiką. Amerikos einamosios sąskaitos deficitas ir užsienio skola yra tokie dideli, kad Kongresas priverstas nuolat kelti vyriausybės įsiskolinimų „lubas“. Kai kurie ekonomistai teigia, kad JAV laikosi tik investuotojų pasitikėjimo ir dolerio, kuriuo grindžiamas viso pasaulio ūkis, dėka. Deja, pasaulio pasitikėjimas JAV mažėja, o dolerio kursas stiprių valiutų atžvilgiu smunka. JAV dolerio žlugimas niekam pasaulyje nebūtų naudingas. Jis sukeltų didžiulę ekonominę suirutę, palyginamą tik su pasauliniu atominiu karu.

Ne taip seniai egzistavo auksinis dolerio standartas. Doleris buvo padengtas auksu. Vieną dieną Prancūzijos prezidentas Ch. de Gaulle‘is pareikalavo, kad JAV iškeistų nemažą dolerių sumą į Prancūzijai priklausantį auksą. Jo pavyzdžiu pasekė kitos Europos šalys. 1971 m. dolerio keitimas į auksą sustabdytas. Jeigu Amerikos valiuta nebūtų buvusi „atrišta“ nuo auksinio standarto, Jungtinėms Valstijoms būtų grėsusi rimta finansinė-ekonominė katastrofa.

Ar dabartinė krizė primins 1998 metų Rusijos ir Azijos krizę, ar lygiuosis ji į Didžiąją depresiją, nežino niekas, net geriausi ekonomistai. Pastebima, kad pasaulyje pradeda mažėti gamyba, trūkinėja gamybiniai ir prekybiniai ryšiai, bankrutuoja įmonės, įstaigos, bankai, nuvertinamos nacionalinės valiutos, auga valstybių biudžeto deficitas, nedarbas, mažėja realios vidutinės gyventojų pajamos. Dėl krizės pasaulyje gali kilti neramumų ar socialinių sprogimų (juos akivaizdžiai jau patyrė Lietuvos ir Latvijos gyventojai).

Tikiu, kad krizė greitai baigsis. Beje, pasaulyje netrūksta ir kasandriškų krizės pabaigos pranašysčių, kaip antai ta, kad JAV valstybė, krizės paveikta, žlugsianti ir iš JAV, Kanados ir Meksikos susikursianti nauja, kuri turėsianti naują valiutą, kad būsią anuliuoti ar peržiūrėti finansiniai JAV įsipareigojimai. Amerika šitaip galėtų gelbėtis iš pražūties, bet paskandintų kitų šalių ekonomiką. Pasaulyje kiltų neįsivaizduojamų pokyčių, labai stipriai nukentėtų Kinija ir kitos šalys, kurių eksportas glaudžiai susijęs su Amerikos rinka.

JAV prezidentas kovai su krizės padariniais skiria beveik 800 milijardų dolerių. Nežinia, ar pasaulis noriai pirks naujus JAV vertybinius popierius ir ar jie išgelbės JAV ir viso pasaulio ekonomiką.

Vieni ekonomistai teigia, kad krizė pati dingsianti, kad vyriausybėms nevalia kištis į rinkos reikalus. Kiti tikina, jog vyriausybės privalo išnaudoti visus instrumentus krizei švelninti: vykdyti gerą mokesčių ir palūkanų politiką, tinkamai naudoti nacionalinius rezervus, skatinti bankus kredituoti investicijas ir kt.

www.punskas.pl