Mirė poetas Kazys Bradūnas

Mirė vienas žymiausių Lietuvos poetų Kazys Bradūnas. LRS atstovai teigia negalintys nurodyti nei poeto mirties aplinkybių, nei tikslios mirties datos. Vasario 11 dieną K. Bradūnui būtų suėję 92-eji.

K. Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Vilkaviškio raj. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. išvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą ir kt.. Buvo vienas vienas iš „Lietuvių egzodo literatūros 1940–1990“ (1992) sudarytojų ir redaktorių. Redagavo V. Mačernio „Poeziją“ (1961), kritikos knygą „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968). 1995 metų kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą. 1992 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu, tais pačiais metas tapo nacionalinės premijos laureatu. Į Lietuvos rašytojų sąjungą įstojo 1994 m.  

Eilėraščius pradėjo rašyti gimnazijoje, spausdinosi „Ateities spinduliuose“, „Ateityje“. Studijų metais dalyvavo „Šatrijos“ samburio veikloje, pasižymi nuoseklia kriščioniška pasaulėžiūra, artimumu ateitininkiškiems idealams. Lietuvoje išleisti du eilėraščių rinkiniai: „Vilniaus varpai“ (1943) ir „Pėdos arimuose“ (1944). Žemdirbio kultūra ir jos patirtis reiškiama neoromantinei stilistikai artimu būdu. Išeivijoje (ankstyvieji rinkiniai „Svetimoji duona“, „Maras“, „Apeigos“) sustiprėja krikščionybės ir gamtmeldiškosios pasaulėjautos jungtys, apeiginis - ritualinis stilius. Savotiška perkirta Bradūno nuosekliame kelyje – „Literatūros lankai“, manifestavę naują jaunų išeivijos kultūrininkų laikyseną, ir ją konkretizavusi antologija „Žemė“ (1951), Bradūno ir redaguota. Jis yra žemininkų – lankininkų kartos ir jos kūrybinių užmojų reprezentantas, žemės prasminio kodo kūrėjas ir reiškėjas. Maždaug nuo „Žemės“ takoskyros Bradūno kūryboje ima labiau riškėti mitinis klodas, savičiau pasiremiama tautosaka, gilesnės istorijos atodangos. Įvairinamos poetinės formos (kreipinio, pakalbio, laiškų). Intensyvus 6 - 8 dešimtmetis, šiuo laiku sukurta vertingiausia Bradūno poezija, jos viršukalnę sudaro „Morenų ugnys“ ir „Sidabrinės kamanos“. Šių rinkinių eilėraščiuose sukurtas Bradūno poetiškumo lygmuo, kurį sudaro laisvas kalbančio (sakančio) įsipareigojimas prigimtai kultūrai, jos istorijai ir dabarčiai, tautosakinių ir mitinių priemonių lankstumas, išraiškinga kalba, skaidri eilėraščio struktūra. „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981) intertekstualiai panaudojamos „Lietuvių Katalikų Bažnyčios kronikos“ ištraukos. Tai poetui svarbios rezistencinės temos atošauka. Nuo devinto dešimtmečio pradžios Bradūno poezija plečiasi, apima daugiau temų, bet nebegilėja. Ji įgyja savotiško prierašo, komentaro atspalvį („Prierašai“, 1983).

Viktorija Daujotytė

Išleido 16 poezijos rinkinių bei įvairių kritikos darbų.

Bibliografija:

Pėdos arimuos: eilėraščiai. - Kaunas: Sakalas, 1944.
Svetimoji duona: eilėraščiai. - Miunchenas: Aidai, 1945.
Vilniaus varpai : sonetai. - Tübingen: Patria, 1947.
Maras: poema. - Miunchenas: s. n., 1947.
Apeigos: eilėraščiai. - Miunchenas: Sodyba, 1948.
Devynios baladės. - Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1955.
Morenų ugnys: eilėraščiai. - Toronto (Ont.): Literatūros lankai, 1958.
Sidabrinės kamanos. - Chicago (Ill.): Lietuviškos knygos klubas, 1964.
Sonatos ir fugos: susitikimai su Čiurlioniu. - Čikaga: M. Morkūnas, 1967.
Donelaičio kapas: eilėraščiai. - Čikaga: M. Morkūnas, 1970.
Pokalbiai su karalium: anno domini 1323-1973. - Čikaga: M. Morkūnas, 1973.
Alkana kelionė: eilėraščiai. - Čikaga i.e. Southfield (Mich.): Ateitis, 1976.
Užeigoje prie Vilniaus vieškelio: poezija. - Southfield (Mich.): Ateitis, 1981.
Prierašai: eilėraščiai. - Chicago (Ill.): Lietuviškos knygos klubas, 1983.
Dux Magnus: Dariaus Lapinsko trijų veiksmų opera / libretas. - Chicago (Ill.): Lietuviškos knygos klubas, 1984.
Krikšto vanduo Joninių naktį: eilėraščiai. - Chicago (Ill.): Lietuviškos knygos klubas, 1987.
Įaugom Nemuno upyne: rinktinė. - Vilnius: Vyturys, 1990.
Prie vieno stalo: poezijos rinkt. - Vilnius: Vaga, 1990.
Duona ir druska: poezija. - Vilnius: Vaga, 1992.
Lietuviškoji trilogija. - Vilnius: Vyturys, 1994.
Iš grumsto ir iš dvasios. - Kaunas: Šviesa, 1994.
Apie žemę ir dangų: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Sutelktinė: eilėraščiai. - Vilnius: Aidai, 2001.
Paberti grūdai: eilėraščių šimtinė. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.

Apdovanojimai:

2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
1994 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
1992 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

 

www.punskas.pl inf.