Palenkės vaivada susitiko su tautinių mažumų atstovais

Palenkės vaivada M. Žyvno (M. Żywno) metų pradžioje kaip paprastai susitiko su mūsų vaivadijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovais. Susitikime dalyvavo taip pat šiame regione išrinktas Seimo narys R. Tyškievič (R. Tyszkiewicz; buvęs Seimo Tautinių mažumų komisijos narys) bei Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos Tautinių mažumų departamento direktorius J. Ružanski (J. Różański). Tautinių mažumų atstovai kaip paprastai išsakė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria kasdieniame gyvenime, prašė valdžios atstovų atsakyti į jiems rūpimus klausimus.

Daug diskutuota apie 2011 m. vyksiantį visuotinį gyventojų surašymą. Ankstesnis surašymas sukėlė nemažai emocijų ir abejonių, ar surinkti duomenys visiškai atspindi realią padėtį. Susitikime tautinių mažumų atstovai pakartojo jau anksčiau minėtus trūkumus ir pažeidimus, t. y. duomenų apie tautybę užrašinėjimą pieštuku, surašinėtojų nekompetenciją, savivaliavimą užrašant tautybę. Rusų mažumos atstovas priminė, kad buvusio surašymo metu iš dešimties jo atstovaujamos organizacijos valdybos narių trijų surašinėtojai neklausė tautybės, dviejų užrašė pieštuku, pas vieną net nebuvo atėję. Palenkės vaivada

M. Žyvno pripažino, kad jeigu tokių atvejų pasitaikydavo, tai buvo akivaizdus įstatymo pažeidimas. Ragino būsimo surašymo metu į tokius atvejus reaguoti nedelsiant ir informuoti atitinkamas tarnybas.

Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos Tautinių mažumų departamento vadovas J. Ružanski pranešė, kad 2009 m. tautinių mažumų parengtiems projektams biudžete skirta 13 mln. zlotų. Tai 45 proc. sumos, kurios prašė tautinės mažumos. Pasakė, kad skubos tvarka bus skiriamos lėšos spaudai ir investicijoms, kadangi tai specifinė tautinių mažumų veiklos sritis, reikalaujanti finansavimo nuo pat metų pradžios, todėl negalima delsti su sutarčių pasirašymu.

Lietuvių bendruomenės atstovai pasiūlė keisti susitikimų formą, kadangi nusistovėjęs modelis nėra efektyvus. Paprastai tautinės mažumos išsako (dažnai smulkmeniškai) savo rūpesčius, valdžios atstovai išklauso ir... laukiama kito susitikimo. Todėl visų pirma reikėtų atlikti mažumų pagrindinių problemų „inventorizaciją“ ir sukurti ne strategiją, bet konkrečią problemų sprendimo programą. Nebereikėtų kiekvieną kartą jų vardinti, o būtų kalbama tik apie tai, kaip konkrečios problemos sprendžiamos. Taip būtų išvengiama taip pat klaidų.
P. Maksimavičius priminė, kad vaivadijos maršalkos įstaiga šiais metais solidžiai finansiškai parėmė „Seinų sukilimo“ minėjimo iškilmių organizavimą. Yra pagrindo manyti, kad tos iškilmės lietuvių ir lenkų bendradarbiavimo nepaskatins, greičiau priešingai – pablogins. Pasak jo, kyla klausimas, kokia yra vaivadijos valdžios politika lietuvių tautinės mažumos Palenkės vaivadijoje atžvilgiu, kaip ši tautinė mažuma turėtų plėtotis, kokio įnašo į vaivadijos plėtrą iš jos tikimasi.

Palenkės vaivada M. Žyvno atsakė, kad Lenkijos lietuvių poreikiai ir problemos vaivadijos administracijai labai gerai žinomi. Tai patvirtino taip pat Vidaus reikalų ir administracijo ministerijos atstovas. Pažymėjo, kad šioje srityje labai teigiamą vaidmenį atlieka aktyvi LR ambasados Lenkijoje veikla. Dalis problemų sprendžiama aukščiausiu lygiu, o kai kurių sprendimą galbūt pagreitins savivaldybių rinkimai. Apgailestavo, kad šiuo metu kai kurių savivaldybių vadovai lietuviams nėra palankūs.

„Aušros“ nr. 3 inf.