Seinų parapijoje

Klebonui Kazimiežui Gackiui (Kazimierz Gacki) išėjus į pensiją, nuo 2008 m. liepos Seinų parapijoje dirba naujas klebonas Zbigniev Bzdak (Zbigniew Bzdak). Jį kalbino Eugenija Pakutkienė.

Lietuviškos pamaldos Seinų bazilikoje

Eugenija Pakutkienė: Papasakokite apie save.

Kun. Zbigniew Bzdak: Gimiau 1956 metais Zgoželcuje, Žemutinėje Silezijoje. Tėvai čia atsikėlė iš atgautųjų žemių. Mokiausi Olštino kunigų seminarijoje ir čia 1982 metais buvau įšventintas kunigu. Dirbau Olštine, Kentšine, Šareikiuose, Olecke, Piše, nuo 2008-ųjų liepos – Seinuose. Atsidūriau čia pagal vyskupo paskyrimą. Anksčiau 18 metų dirbau Piše. Ten rūpinausi naujos bažnyčios statyba, parapijos kūrimu.

Kokie Jūsų planai naujoje vietoje – Seinų parapijoje?

Reikėtų padirbti bent metus, kad turėčiau viziją, kad galėčiau tinkamai įvertinti situaciją, pažinti parapijiečius. Tam tarnauja ir šiuo metu vykstantis kalėdojimas. Nenorėčiau, kad žmonės sietų jį vien su vokelių rinkimu.

Vykdamas į Seinus žinojau, kad vykstu pas visus parapijiečius, nepaisant kito tikėjimo ar tautybės. Žinojau, kad tai specifinė parapija. Tačiau svarbu, jog visi tikintieji. Jeigu lietuviai parapijiečiai nori lietuviškai melstis, lai meldžiasi. Suteikiam tokią galimybę. Esu atviras, pasiruošęs kuo geriau bendradarbiauti su visais parapijiečiais. Raginu užeiti pasikalbėti, kada tik kam rūpėtų.

Kaip klostosi reikalai, susiję su kunigu lietuviškoms mišioms atnašauti?

Geriausiai būtų, kad ateitų kunigas, mokantis ir lietuviškai, ir lenkiškai, tai reikalui esant galėtų laikyti taip pat lenkiškas mišias. Prelatas Česlovas Baganas yra atsakingas už lietuvių ganytojų reikalus. Jis ieško Seinams kunigo (tas kunigas patarnautų ir filialams – Žagarių bažnytėlei ir Krasnavo koplyčiai). Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis, palankiai žvelgiąs į maldą lietuvių kalba Seinuose, savo vizito metu pažadėjęs paieškoti šiai parapijai kunigo Lietuvoje. Mūsų vyskupas Ježy Mazur (Jerzy Mazur) taip pat stengiasi padėti lietuviams. Mat Lazdijų kunigas ne visada gali atvykti. Jis atvyksta iš geros valios, čia lietuviams patarnauja sekmadieniais ir, jei turi laiko, per laidotuves. Esu dėkingas šiam dvasininkui iš Lazdijų. Jis, tarp kitko, prieš Kalėdas nuoširdžiai patarnavo lietuviams per rekolekcijas. Suprantu, kad šiam kunigui nesudėtinga atvykti į Seinus, bet, aišku, būtų geriau turėti vietoje kunigą, kuris tarnautų lietuviams.

Lietuviai kreipėsi su prašymu, kad lietuviškos mišios vyktų anksčiau. Koks būsiąs sprendimas?

Nematau reikalo keisti valandos. Priešingai – manau, kad 13 val. sekmadienį yra pati tinkamiausia. Be to, lietuvių į mišias sueina apie 70. Nenorėčiau sukeisti vietomis šių mišių ir lenkiškų, kuriose dalyvauja apie 300 tikinčiųjų. Aišku, taikosi, kad lenkiškose mišiose dalyvauja ir kai kurie lietuviai, kuriems patogiau ateiti anksčiau. Tokią valandą vyko lietuviškos mišios man atvykus į Seinus, lai ji pasiliks nepakitusi.

Kodėl po mišių skelbimai skaitomi lenkiškai? Anksčiau būdavo kitaip.

Manyčiau, beprasmiška versti skelbimus: ir darbo daugiau, ir gali kisti prasmė. Juk čia Lenkija ir valstybinė kalba lenkų, kurią visi čionykščiai lietuviai moka ir puikiai supranta.

Ar nebūtų galima šalia pakabintų skelbimų ar mišių eigos lenkų kalba prirašyti ir lietuviškai? Mat dažnai lankosi ekskursijos iš Lietuvos ir atkreipia dėmesį.

Pagalvosiu apie tai. Manau, nebūsią kliūčių ir bus galima prirašyti taip pat lietuviškai.

Privačiuose namuose jau seniai laikoma lietuviška bažnytinė vėliava, kurią kažkada padovanojo a. a. J. Glaniatauskas. Ar būtų galima ją laikyti bažnyčioje?

Nebuvau apie tai girdėjęs. Manyčiau, kad tokia vėliava privalėtų kaboti bažnyčioje.

Ar vykstant lietuvių kalba vaikų Pirmajai komunijai tėvai galės bažnyčioje pakabinti lietuviškus užrašus? Mat vis lieka lenkiški po Pirmosios komunijos lenkų kalba.

Tikybos mokytoja iš Seinų man sakė, kad šiemet lietuvių grupėje bus labai mažai vaikų, tik trys, tai kažin ar Pirmoji komunija vyks atskirai.

Bet visoje parapijoje susirenka kasmet ne tokia maža grupelė. Mat vaikai mokosi ir kitose mokyklose, ne tik Seinuose. Be to, šios mišios – tai didelė šventė visiems lietuviams ir ypač vaikų šeimoms.

Tai dar pažiūrėsime.

Ar bus vargonininkas, kuris giedotų ir lietuviškai?

Iki šiol dirbęs vargonininkas atleistas, nes nemačiau galimybės su juo bendradarbiauti. Kad parapija gerai gyvuotų, reikalingi žmonės, kuriais galėčiau pasitikėti. Šito negalėčiau pasakyti apie buvusį vargonininką, todėl su juo sutartis nepratęsta.
Gaila būtų, jei nuostabiai skambantys Seinų bažnyčios vargonai nebūtų naudojami. Žinau, kad vasarą čia vyksta vargonų muzikos festivalis, koncertai. Tai miestui teikia prestižą. Spėjau įsitikinti, kad Seinuose žmonės nuoširdūs, išmokytų vargonininką giedoti lietuviškai. Žaviuosi darniu lietuvių giedojimu dviem ar keliais balsais.

Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Jus, prašydama leidimo pakabinti lenteles lietuvių kalba ant buvusių vyskupų rūmų bei kunigų seminarijos sienų. Kaip bus sprendžiamas šis reikalas?

Gavome iš bendruomenės konkrečius tų lentelių projektus, aprašymus. Privalėjau tartis su vyskupu. Nuspręsta, jog tokias lenteles galima būtų pakabinti viduje, tik įėjus pro duris. Vienintelis pagrindinis užrašas būtų valstybine kalba. Stengsiuos, kad ant vyskupų rūmų sienų nebūtų jokių reklamų, kad liktų tik vienintelis jau atliktas užrašas – jog čia buvę vyskupų rūmai. Tik įžengus į vidų galima būtų perskaityti, jog tais ir tais metais šiame pastate veikė LR konsulatas. Kad vienuolyne veikė kunigų seminarija, taip pat būtų užrašyta viduje, tik pravėrus duris. Išorėje būtų užrašas, jog čia buvęs dominikonų vienuolynas.

1995-2007 m. klebono Kazimiežo Gackio iniciatyva, Palenkės vaivadijos senovės paminklų konservatoriaus ir parapijiečių indėlio dėka atliktas Seinų bazilikos remontas (taip užrašyta lentelėje ant bažnyčios sienos, išorėje, virš laiptų). Taip pat tuo metu atnaujinta Šv. Agotos koplytėlė ir nuo nelaimių saugančios šv. Agotos medžio skulptūra ant koplytėlės stogo. O kokie Jūsų ateities planai?

Darbų yra daug. Bažnyčios vidus gražiai atnaujintas (klebonaujant kun. K. Gackiui), išorėje konservuoti pamatai. Daug išlaidų būta tvarkant klebonijos pastatą. Jis senas, 1903 metų, bet sveikas, su sveikom sienom. Pradėjome nuo langų. Apačioje visus 26 medinius langus pakeitėme plastmasiniais. Vėliau (parapijiečiams aukojant lėšų) reiks pakeisti langus antrame aukšte, atlikti kapitalinį remontą. Kanceliariją neseniai kompiuterizavome. Visi duomenys bus kompiuteryje. Įgijome programą parapijos aptarnavimui, kurioje bus viskas, ko prireiks. Tai ateityje palengvins veiklą. Bus įrengta archyvų salė, parapinė salė ir remontuojami kambariai kunigams.

Būtinai reikia keisti bažnyčios skardinį stogą. Senasis buvo čerpių. Gaila, kad jis pakeistas skardiniu. Mat skarda neatspari ir vėtroms, ir lietui, sniegui. Ji susiraitė ir rūdija. Vienuolyno stogas jau pakeistas. Jis geros kokybės (vario). Lėšų gauta vykdant projektą ir iš Maršalkos įstaigos (klebonaujant kun. K. Gackiui). Už tas pačias lėšas dar suremontuotos dvi sienos vidiniame kieme, padažyta visa išorė. Kad vienuolyno pastate būtų šilčiau, planuojama dėti langus ir duris.

Šiuo metu atliekama pastatų inventorizacija. Sudaroma komisija, kuri rengs ir vykdys projektus, ieškodama lėšų, spręs, kokios išlaidos yra būtinos. Tokioje taryboje būsią 16 žmonių: 4 parapijiečiai, 4 asmenys iš valsčiaus įstaigos, 4 senovės paminklų apsaugos atstovai, 4 iš vyskupijos (paskirti vyskupo). Bus stengiamasi gauti lėšų iš Maršalkos įstaigos, ministerijos ir pan. Buvusio vienuolyno pastatas nuostabus. Tuo labiau reikia juo pasirūpinti ir pirmiausia jį apsaugoti nuo sunykimo.

Bažnyčia ir buvusio vienuolyno pastatas (kunigų seminarijos sienos) vakarais apšviečiami prožektoriais iki pat bokštų. Bažnyčioje esąs geras įgarsinimas. Tvarkyti jos vidų, be zakristijono, padeda vietinės vienuolės. Jos taip pat globoja apie 30 senučių. Netoli yra buvusi evangelikų bažnytėlė, kuri ilgainiui tapo Katalikų bažnyčios nuosavybe. Ji pašventinta ir pavadinta Čenstakavo Marijos vardu. Prieš kelerius metus ten vyko pamaldos jaunimui, bet dabar ta bažnytėlė nenaudojama. Reikės apie ją pagalvoti.

O kapinės taip pat klebono kompetencijoje?

Taip. Didelė problema – užtverta (nenaudojama) automobilių stovėjimo aikštelė prie kapinių. Dėl miesto savivaldybės klaidos ji parduota privačiam asmeniui. Šis per 5 metus negali to sklypo parduoti, o dėl nuomos kol kas nepavyko susitarti. Parapijiečiams padedant būtų įmanoma tą sklypą nupirkti, ir vėl būtų patogu privažiuoti prie kapinių. Jis dabar ypač reikalingas, nes ES draudžiama mirusįjį pėsčiomis lydėti per miestą į kapines. Tai ir nesaugu, ir teisiškai draudžiama. Be to, kapines reiks platinti. Nupirkus privačią žemę naujosios kapinės būtų padidintos, nes vietos laidojimui darosi vis mažiau. Didelių išlaidų būta po Vėlinių – labai daug turėjome sumokėti komunalinei įmonei už šiukšlių išvežimą. Vis raginu parapijiečius nepirkti dirbtinių gėlių (dėl to būna daugiau šiukšlių). Kapinių globą mielai perduočiau komunalinei įmonei, nes dėl jų parapija turi didelių išlaidų.

Ačiū už pokalbį.
 

Eugenija PAKUTKIENĖ

"Aušra" nr. 3