Turiu savyje nemažai lietuviško kraujo, mano motina kilusi iš Lietuvos, kalbėjo š. m. gruodžio 1 dieną su Jaroslavu Zielinskiu (Jarosław Zieliński) Punske apsilankęs buvęs Lenkijos premjeras, Teisės ir teisingumo (Prawo i Sprawiedliwość PiS) partijos lyderis Jaroslavas Kačynskis (Jarosław Kaczyński). Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas prisipažino, kad pirmą kartą lankosi pas Lenkijos lietuvius, kad prieš keliasdešimtį metų dažnai atvažiuodavęs į Suvalkus, kur dėstęs neakivaizdinių studijų studentams, kad kelis kartus Punske buvęs privačiai.
Teisės ir teisingumo lyderis Punske
Jaroslavas Kačynskis duoda interviu Lenkijos televizijai
Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslavas Kačynskis Punsko konferencijų salėje susirinkusius (į susitikimą atėjo keliasdešimt punskiečių, tarp jų: valsčiaus tarėjai, mokytojai, mokyklų direktoriai, lietuviškų įstaigų ir organizacijų vadovai) patikino, kad jaučiąs simpatiją Lietuvai ir norįs palaikyti su ja geriausius santykius. Šių valstybių santykiai, jo manymu, turi didelę reikšmę ginant savo interesus Europos Sąjungoje. Išreiškė apgailestavimą, kad tik Lietuva liko ištikima savo principams kovoje dėl Gruzijos reikalų. Sakė, kad taip būtų neatsitikę, jei valdžioje būtų likusi jo partija.
Jaroslavas Kačynskis kalbėjo, kad yra įsitikinęs, jog Lenkija užtikrina Lenkijos tautinėms mažumoms reikalingas teises: ratifikavo Kopenhagos Tautinių mažumų konvenciją ir stengiasi laikytis jos nuostatų. Nors, kaip sakė Teisės ir teisingumo partijos lyderis, ne viskas yra idealu, nėra taip, kad negalėtų būti geriau. Pasak jo, būtina išlaikyti simetriją, kad Lietuvos lenkai nesijaustų blogiau nei Lenkijos lietuviai, nes, jo žiniomis, visaip atsitinka. Kaip pavyzdį priminė ažiotažą, kilusį Lietuvoje dėl Lenkų kortos.
Mūsų vyriausybė padarė labai daug, kad Lenkijos santykiai su Lietuva būtų šilti, kad lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje jaustųsi gerai. Tikiuosi, kad panašią liniją palaikys ir dabartinė vyriausybė, kalbėjo Jaroslavas Kačinskis.
Teisės ir teisingumo lyderis išreiškė džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad Punsko valsčius užima antrąją vietą Lenkijoje pagal Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Tai, jo manymu, tiesiog įspūdingas rezultatas, kadangi šioje srityje pirmauja Vakarų Lenkijos valsčiai. Atkreipė dėmesį, jog nemažai paramos tautinėms mažumoms skiriama iš Lenkijos biudžeto ir kad šios lėšos privalo tarnauti geriems Lenkijos ir Lietuvos santykiams.
Sveikai pavydžiu jums įvairaus kultūrinio gyvenimo, tikino susirinkusius Jaroslavas Kačynskis. Norėtųsi, kad ir kiti Lenkijos valsčiai taip darbuotųsi kaip jūs.
Papasakojo, kad prieš valandą buvo susitikęs su Elko gyventojais teatro salėje, kurioje jau 50 metų niekas nevaidina.
Jaroslavas Kačynskis yra įsitikinęs, jog Lenkija užtikrina Lenkijos tautinėms mažumoms reikalingas teises
Susitikimo metu LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas papasakojo svečiui apie Lenkijos lietuvių gyvenimą, organizacijas, iškėlė Vyskupo Antano Baranausko gatvės Seinuose bei Panerių paminklo Berznyko kapinėse klausimus. Atsakydamas į LLD pirmininko klausimą, Jaroslavas Kačynskis kalbėjo:
Liepos 22-osios gatvės šiais laikais neturėtų būti. Tai komunistams šventa diena. Aš asmeniškai nesu prieš Seinų vyskupą Antaną Baranauską. Nežinau priežasčių, dėl kurių nenorima gatvės pavadinti jo vardu, kaip ir nežinau, kodėl paliekamas Liepos 22-osios vardas.
Komentuodamas Berznyko kapinėse pastatyto Panerių paminklo klausimą, prisipažino su problema nesusipažinęs, norįs tik atkreipti dėmesį, kad šiuo metu nereikia karo paminklais. Antai, pasak jo, Lenkijos pietuose statomi paminklai Ukrainiečių sukilėlių armijai (UPA), kuri buvo žiauresnė nei hitlerininkai, vien Volynėje nužudžiusi 60 tūkst. lenkų.
Taip darydami toli nenueisime, kalbėjo J. Kačinskis. Negalime slėpti tiesos kad ir apie Volynės žudynes, bet ar prasminga amžinai puoselėti praeities žaizdas, kaltinti vieni kitus, didinti įtampą tarp tautų, kai nėra tokios būtinybės, kai niekam tai netarnauja?
Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas svečius apdovanojo S. Birgelio albumu bei molinuku
Jaroslavas Kačynskis pažymėjo, kad būta tokių laikų, kai tautos kovojo dėl teritorijos, kai vieni kitus užpuldavo ir šaudė. Vieniems tų įvykių dalyviai šiandien yra didvyriai, kitiems užpuolikai ir žudikai. Kadangi greitai to pakeisti neįmanoma, reikia žiūrėti, kas svarbu čia ir šiandien. Svarbu, kad visos teisės būtų užtikrintos Lenkijos lietuviams ir simetriškai Lietuvos lenkams.
2007 m. Jaroslavas Kačynskis rinkimų kampanijos metu Balstogėje prabilo, jog Teisės ir teisingumo partija turi laimėti rinkimus, kad Lenkijoje būtų viena tauta. Šie nedviprasmiai žodžiai, dėl kurių tuomet nuogąstavo ne tik Lenkijos tautinės mažumos, bet ir pažangesnė Lenkijos žiniasklaida, susitikime Punske buvo užmiršti. Punskiečiai iš Teisės ir teisingumo lyderio lūpų girdėjo, kad istoriją reikia vertinti ramiai ir santūriai. Mat jei nuolatos grįšime prie jos, jei tik puoselėsim savo praeities žaizdas beliks mums tik bartis.
Jei ten, Berznyko kapinėse, nėra įžeidžiančių dalykų, kalbėjo Jaroslavas Kačynskis, jei yra garbinami asmenys, kurie jums siejasi su blogiu, patariu: Palikite tai, nes niekur mūsų tai nenuves.
Susitikimo pabaigoje Teisės ir teisingumo partijos lyderis atskleidė punskiečiams savo apsilankymo Punske tikslą. Jis patikino susirinkusius, kad, jo žiniomis, lietuvių tautinė mažuma dar neturėjusi savo atstovo Lenkijos Seime, ir pats laikas tuo pasirūpinti. Neužsiminė, bet leido suprasti, kad gali tai įgyvendinti kartu su partija Teisė ir teisingumas.
Sigitas BIRGELIS