„O brangi lietuviškoji šventa kalba prigimtoji!”     (Andrius Vištelis)

Knygnešių dvasia padeda mums išlaikyti lietuviškumą

2005 metais minėjome knygnešio Vinco Markevičiaus 140-ąsias gimimo metines. Ta proga išleidome knygą apie knygnešį ir jo giminę „Prisiminimų dovanos“, buvusios sodybos vietoje pastatėme paminklinį akmenį iš Giluišių laukų knygnešiui ir jo gimtajam kaimui atminti. Giluišių kaimo likimas sudėtingas. Susikūręs XVII a. antrojoje pusėje, XX a. pradžioje jis priklausė Punsko valsčiui. Ūkininkas Vincas Markevičius čia įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą, kurioje mokytojavo mokytojai Vailokaitis, vėliau Pajaujis. 1920 m., po I pasaulinio karo, kaimas buvo perkirstas naujai išvestos Lietuvos-Lenkijos sienos. Lenkijos pusėje likusieji mokinukai negalėjo lankyti mokyklos, pamažu ji nunyko (manoma, kad veikė 1912-1922 metais). Po II pasaulinio karo Lietuvos pusėje buvusį Giluišių kaimą sovietai visiškai sunaikino, gyventojus išgujo iš sodybų ir jas nugriovė, kaimo teritoriją pavertė negyvenama pasienio zona.

Ievos ir Vinco Markevičių namas buvo sulygintas su žeme, per sodybą išvestas pasienio keliukas su spygliuota tvora. Iki 2007-ųjų, kol tvora nebuvo nuimta, iki sodybos buvo nepatogu prieiti. Tad paminklinį akmenį pašventinti tesusiruošėme šiemet, minėdami 70-ąsias knygnešio Vinco Markevičiaus mirties metines.

Spalio 4-osios rytą garbius svečius iš Punsko krašto, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės nedideliame Sangrūdos vidurinės mokyklos etnografiniame muziejuje sutiko mokytoja Violeta Silickienė. Čia esančią ekspoziciją, pasakojančią ir apie knygnešius, išradingai pristatė mokiniai.

Sangrūdos kapinėse lankėme knygnešių Rožės Meleškaitės, Povilo Kupsto, Andriaus Aluškos, Vinco Markevičiaus ir knygnešio bei daraktoriaus Juozo Silicko kapus. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje Sangrūdoje klebonas Algirdas Juozas Pasilauskas atnašavo šv. Mišias už Punsko ir Sangrūdos kraštų, visos Lietuvos knygnešius, už knygnešį Vincą Markevičių, gyvuosius ir mirusiuosius knygnešių gentainius, už Lietuvos kankinius, kovojusius dėl gimtosios kalbos išlikimo ir Lietuvos laisvės.

Nuvykome į Giluišius prie paminklinio akmens. Buvusią knygnešio sodybą tą dieną atstojo stalas, kryžius, žvakė ir knyga – tai, kas šiuose namuose buvo brangiausia. Matėme atidengtą lopinėlį grindinio, ėjusio palei senelių namą... Aktorius Petras Venslovas, sveikindamas gausiai susirinkusius, tuos, „kam lietuviškas žodis yra sakralinis, kam Lietuvos žemė yra šventa“, pakvietė kleboną A. J. Pasilauską pašventinti paminklą.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius pasidžiaugė, kad ši diena suartino tautiečius šiapus ir anapus sienos, priminė laikus, kai lietuviai buvo verčiami rašyti kirilica, o kiti sulenkėjo. Knygnešiai tuomet buvo stipri priešinimosi nutautinimui jėga, jie padėjo ir daraktoriams, aprūpindavo juos lietuviškomis knygomis. Ir šiandien, globalizacijos laikotarpiu, – teigė konsulas, – knygnešių dvasia padeda mums išlaikyti lietuviškumą.

Kaip balsui iš tolimo XIX amžiaus nuskambėjus P. Venslovo deklamuojamam aušrininko Andriaus Vištelio eilėraščiui apie „seniausią ir gražiausią, turtingiausią ir švelniausią“ lietuvių kalbą, pasisakė akademikas Zigmas Zinkevičius. Jis priminė, kad knygnešių epochoje nebuvo nei vienos valstybinės lietuviškos mokyklos, miestai buvo visai nutautę, nebuvę jokių kultūros įstaigų nei teatro. Lietuviškai nebuvo galima nei žodžio ištarti. Įstaigose kabėjo užrašai „Govorit‘ po litovski strogo vospreščiajetsia“ („Lietuviškai kalbėti griežtai draudžiama“). Vienintelis žiburys anuo metu ir buvę knygnešiai.

Gražiąja punskiečių tarme „Aušros“ leidyklos direktorius Romas Vitkauskas papasakojo apie Punsko krašte esančius paminklus knygnešiams: dar 1978-aisiais Kreivėnuose pastatytą paminklą Povilui Matulevičiui (paminklo statytojo sūnus A. Uzdila taip pat dalyvavo šventėje), kryžių knygnešiui Karoliui Petruškevičiui netoli Žagarių bažnytėlės ir pereitą vasarą Kampuočių kaime ūkininko Juozo Pečiulio laukuose pastatytą paminklą knygnešiui Vincui Kaminskui.

Kaip stebėtinai esam susiję! Knygoje „Šimtas knygnešių“ rašoma, kad Vincas Kaminskas buvo patikimas Vinco Markevičiaus pagalbininkas – knygų platintojas.

R. Vitkauskas pristatė kartu atvykusius iš Punsko krašto valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkę Aldutę Vaicekauskienę, lietuviškų Punsko krašto mokyklų direktorius Nastutę Sidarienę, Ireną Marcinkevičienę, Joną Vydrą ir jo pavaduotoją Jolantą Jonušonytę, Seinų apskrities tarybos tarėją Juozą Bliūdžių, Punsko krašto knygnešių gentainius ir kitus svečius. Jis priminė, kad prieš 90 metų, 1918-aisiais, vyko Punsko valsčiaus sueiga, kurioje dalyvavo 40 kaimų, taip pat Giluišių, atstovai. Jie nutarė, jog valsčius turi priklausyti Lietuvai...

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pakvietė mus nepamiršti lietuvių, gyvenančių Punsko krašte, pasidžiaugė dabar ten veikiančiomis lietuviškomis mokyklomis, po 80 metų pertraukos vėl atsidariusia „Žiburio“ gimnazija Seinuose (joje mokosi per 100 lietuvaičių). Knygnešių ir daraktorių darbą dabar tęsia mokykla, užtikrinanti galimybę lietuviams mokytis lietuviškai. Sveikinimus nuo gretimos Būdviečio parapijos knygnešio Jono Kaluškevičiaus gentainių ir nuo Lietuvos knygnešio draugijos valdybos perdavė knygnešio vaikaitis Benjaminas Kaluškevičius, į renginį atvykęs su seserimi ir visa savo šeima. Šventėje dalyvavo ir knygnešio Petro Rimšos krikštasūnis Aidas Rimša su žmona bei knygnešio Vinco Bielskaus vaikaitė Asta Reklaitytė.

B. Kaluškevičius priminė, kad Punsko valsčiuje darbavosi didelis būrys (apie 40) knygnešių ir daraktorių, jų rėmėjų. Kvietė pasklaidyti jo paties ir Kazio Misiaus sudarytą ir internete (www.spaudos.lt) esantį žinyną apie Lietuvos knygnešius, paragino jį papildyti, nes kai kurių knygnešių žinomos tik pavardės.

Kelis žodžius tarė ir rašytojas Justinas Sajauskas, savo knygoje „Suvalkijos geografija“ aprašęs knygnešio V. Markevičiaus vaikaitį partizaną LUBINĄ (Julių Mielkų). Atvykusiems į šią prisiminimais alsuojančią žemę padėkojo Sangrūdos seniūnė Marė Skilandienė.

Pagerbdami visus Lietuvos knygnešius Giluišiuose pasodinome ąžuoliukus Punsko krašto knygnešiams, Sangrūdos krašto knygnešiams, knygnešiui Vincui Markevičiui, Nežinomam knygnešiui ir Giluišių kaimui atminti. Pasodinome Markevičių giminės medelius – tris ąžuoliukus ir aštuonias liepaites. Netruks čia suvešėti ir vaikaitės Nijolės rūpesčiu atsodintas nepramoninis Giluišių miškelis (o buvo kadaise giria, Giluišgirė).

Mes, Ievos ir Vinco Markevičiaus artimieji, tęsdami senolių tradicijas, stengėmės nuoširdžiai padėkoti kiekvienam atvykusiajam į Giluišius. Dalinomės tuo, ką turėjome brangiausio, pirmiausia, žinoma, knygomis. Šiai šventei Petro Rusecko dvitomį „Knygnešys, 1864-1904“ (2-asis fotografuot. leidimas) mums padovanojo Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė Irena Kubilienė, juo pasidalinome su Punsko ir Sangrūdos krašto mokyklomis, garbiais svečiais.

Vincas Markevičius vienerius metus išbuvo tremtyje Alytuje. Šventėje dalyvavę Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ vadovai Jonas Markauskas ir Jonas Puodžius garbiems svečiams padovanojo savo naujausią darbą – knygą „Lietuviai Arktyje“. Knyga „Prisiminimų dovanos“ ir Dalytės Kavaliauskienės pagamintais suvenyrais – širdelėmis su knygnešio ženklu bei lankstinukais apie knygnešį Vincą Markevičių daliJomės su visais.

Šventėje labai trūko punskiečio poeto Sigito Birgelio. Sigitas daug padarė, kad visa vyktų sklandžiai, talkino ir renkant medžiagą knygai „Prisiminimų dovanos“. Tačiau tuo metu vyko ir renginys „Poetinis Druskininkų ruduo“...

Nuoširdžiai dėkoju visiems, dalyvavusiems iškilmėse, sodinusiems ąžuoliukus ir liepaites, taip pat Onutei Skamaročienei, pirmajai suskatusiai rinkti medžiagą apie Sangrūdos krašto knygnešius, Gediminui Ratkevičiui bei Motiejui ir Simui Jakubauskams, talkinusiems statant paminklą, miškininkui Vidmantui Jusui, atsodinusiam miškelį, Sangrūdos seniūnijai, Sangrūdos mokyklos mokytojams ir mokiniams, puoselėjantiems knygnešių atminimą, visiems knygnešių bičiuliams.

Gražina MARKAUSKIENĖ

Stanislovo Sajausko nuotraukose šventės akimirkos

Iškilmės Manto Juso nuotraukose