Iš tikrovės ir iš pasakų

Češkevičių giminė prie Seinų bazilikos

2008 m. spalio 25 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko Vinco Češkevičiaus knygos Iš tikrovės ir iš pasakų pristatymas, kuriame dalyvavo LR konsulas Seinuose Liudvikas Milašius, knygos sudarytoja Aldona Češkevičiūtė-Vaičiūnienė, redaktorius dr. Jonas Mačiulis, Lietuvos etnologė Gražina Kadžytė, Vysk. Antano Baranausko fondo “Lietuvių namai” Seinuose tarybos pirmininkas istorikas Petras Maksimavičius, „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Romas Vitkauskas, leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, gausiai iš Lietuvos atvykusi Češkevičių giminė, Seinų ir Punsko krašto gyventojai.

Paradoksalu, kad iš Aradnykų kaimo kilęs Lietuvos patriotas Vincas Češkevičius yra geriau žinomas Lietuvoje nei savo krašte. Čia apie jį žinojo nedaugelis. Tik vienas kitas tebuvo girdėjęs, kad Lietuvos tautosakos institute saugoma per 1000 Vinco Češkevičiaus surinktų ar pateiktų tautosakos vienetų (pasakų, sakmių, patarlių, žaidimų ir kt.), kad jo tautosakos išspausdinta Lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlyje IX klasei.

Įdomūs ir vertingi yra knygoje spausdinami Vinco Češkevičiaus prisiminimai apie gyvenimą Aradnykų kaime nuo XX amžiaus pradžios iki 1940 m. Čia aprašomos 1917–1920 metų kovos dėl šio krašto išlaikymo Lietuvos jurisdikcijoje, žmonių pastangos išlaikyti lietuvybę.

– Tėvas visą gyvenimą rašė prisiminimus, – sako knygos sudarytoja, Vinco Češkevičiaus dukra Aldona Vaičiūnienė. – Jis man įteikė du storus sąsiuvinius sakydamas: „Šitą knygą skiriu Tau, Aldute“. Buvau tada dar jauna. Prisiminimus pavarčiau, paskaičiau ir padėjau į lentyną. Po kelių dešimtmečių, kai juos perskaičiau dar kartą, pastebėjau, kiek ten įdomios ir vertingos informacijos, koks įdomus aprašomas laikotarpis. Kilo mintis tėvo prisiminimus išleisti. Mane paskatino šitam žygiui Eugenija Pakutkienė iš Seinų ir Sigitas Birgelis. Sudarinėjant knygą talkino dr. Jonas Mačiulis ir etnologė Gražina Kadžytė (ji atrinko pačius vertingiausius su Aradnykais ir Seinija susijusius tautosakos lobius).

Po knygos pristatymo

Aradnykai Aldonai Vaičiūnienei yra nepaprastai brangūs. Čia jos gimtinė ir šeimos šaknys. Čia gyveno ir atgulė amžino poilsio seneliai ir proseneliai. Češkevičių giminė pasklido po visą pasaulį, daug kas gyvena Amerikoje ir Lietuvoje. Turbūt niekas nesirengia grįžti į tėvų žemę. Ši knyga turėtų priminti, kad Aradnykuose – Češkevičių giminės pradžia, kad čia buvusi Lietuva, dėl kurios Vincas kovojo, kurią jis nepaprastai karštai mylėjo. Apie Aradnykus Vincas kalbėdavo ašarodamas.

Aldoną kamuoja gimtojo kaimo ilgesys. Mintyse sugrįžta gražios jaunystės dienos, nuoširdūs vaikystės draugai ir tyvuliuojantis Alno ežeras bei nedidelis kalnelis, ant kurio kitados stovėjusi Vinco Češkevičiaus sodyba.

– Jei tėtis būtų gyvas, – tikina Aldona Češkevičiūtė-Vaičiūnienė, – džiaugtųsi, kad Seinų krašte puoselėjama lietuvybė, kad tiek daug čia veikia lietuvių organizacijų, vyksta kultūrinių renginių. Tėtis gali ramiai ilsėtis amžinybėje, nes lietuviškas žodis šiame krašte, dėl kurio jis kovojo, nemiršta.

Aradnykuose pasiliko gyventi Vinco sesuo Ona. Dabar ten gyvena jos vaikai. Sovietiniais laikais Aldona retai aplankydavo Aradnykus. Dėl įvairių ribojimų ir leidimų sunku buvę ten nuvykti. Ji labai norėjusi Aradnykų kaimą parodyti savo vyrui. Šis atsakęs, kad nuvažiuosiąs ten tada, kai jokių leidimų ar vizų nereikėsią. Deja, to nesulaukė.

Sigitas BIRGELIS